Būsto paieška, kaip įvertinti būsto potencialą?

Renkantis būstą svarbu ne tik pasirinktos vietovės grožis. Labai svarbu būsto išplanavimas, ar jis atitinka poreikius, o gal būstas be apdailos ir išplanavimą galima padaryti pagal savo norus? Verta atidžiai panagrinėti, kokia buto orientacija pasaulio šalių atžvilgiu? Kokia vietovės vyraujančių vėjų. Jeigu perkamas butas, svarbu ir jo vieta pastate: kuriame aukšte, ar daug lauko sienų. Kitas svarbus aspektas pati vietovė, ar patogus susisiekimas, kokia infrastruktūra, ar daug gyventojų ir pan.

Eglė Skulsčiūtė

10/10/202212 min read

Vieta mieste

Renkantis būstą svarbu apgalvoti, kiek truks kelionė į darbą, ar sporto klubą, ar toli teks vežti vaikus į mokyklą ir burelius. Gerai, kai netoliese yra viešojo transporto stotelė, maisto parduotuvė, vaistinė. O visų svarbiausia yra išnagrinėti miesto plėtros planus - bendrąjį planą, o dar geriau ir detalųjį vietovės planą. Nes gali paaiškėti, kad šalia planuojama plati gatvė, o gal vietoje miškelio atsiras dar vienas daugiabutis ir pan.

Gyventojų skaičius

Gyvenimas tankiai apgyvendintame rajone turi ir pliusų ir minusų. Pliusai būtų tokie, kad tokiuose rajonuose būna labiau išplėtota infrastruktūra: daugiau mokyklų, darželių, maisto prekių parduotuvių, vaistinių, banko skyrių, viešojo transporto stotelių ir pan. Tačiau kitą vertus čia gyvena daugiau žmonių, didesnės eilės prie įvairių įstaigų, mažiau parkavimo vietų kiekvienam, automobilių spūstys, didesnė oro tarša ir daugiau triukšmo.

Gyvenimas mažesnio tankio miesto dalyje gali daug kuo būti patrauklesnis, tačiau tai reiškia ir prastesnį susisiekimą, patekimą į kamsčius važiuojant į miesto centrą. Galbūt toliau bus maisto prekių parduotuvės ir mažesnis tokių parduotuvių pasrinkimas. Galbūt reikės ilgiau paeiti iki viešojo transporto stotelės, jeigu ji apskritai yra. Dažnai toliau nuo miesto individualiuose namuose gyvenantys žmonės susiduria ir su kelių asfaltavimo problema, nes arba tenka tuo rūpintis patiems, arba tiesiog važinėjama žvyrkeliais ar dar prastesniais keliais.

Vieta name

Buto vieta name pirmiausia svarbi dėl šildymo kaštų. Kuo daugiau butas turi lauko sienų, tuo daugiau šilumos atiduoda į išorę. Pirmo aukšto ar paskutinio aukšto butuose gali taip pat būti kiek šalčiau, nei kituose butuose tame pačiame pastate.

Pirmo aukšto būstas. Tokie butai dažnai yra pigesni, nei kitų aukštų ir mažiau likvidūs. Tačiau neretai tokie naujos statybos butai turi ir privalumų – terasas ar sodelius. Kitas aspektas – triukšmas, labiau girdisi pravažiuojančios mašinos ir kieme žaidžiantys vaikai. Žinoma daug priklauso nuo langų garso izolizacijos lygio. Kitas pirmo aukšto privalumas – nereikia tempti daiktų laiptais, nereikia gaišti laiko važiuojant liftu, patogu turint dviratį, nes nereikia jo toli gabenti, taip pat nereikia vargti su vaikiškais vežimėliais. Be to, pirmas aukštas nesukuria papildmų kliūčių susidūrus su judėjimo problemomis, pavyzdžiui susilaužius koją.

Pirmo aukšto bute gali būti sunkiau užtikrinti savo privatumą, gali prisieiti nuo smalsių praeivių dangstyti langus užuolaidomis ar žaliuzėmis, ypač jeigu šalia judri gatvė. Gyvenant pirmame aukšte taip pat gali tekti mokėti už šildymą brangiau, nei to paties namo kiti kaimynai, nes pirmame aukšte paprsatai yra vėsiau.

Paskutinio aukšto būstas. Tokiuose butuose galima susidurti su nepakankamai apšiltinto stogo problema, kai žiemą bus šalta. Arba jeigu stogas yra juodas ar kitos tamsios spalvos, tuomet vasaromis gali būti labai karšta, ir net kondicionieriui kautis su tuo karščiu gali būti iššūkis. Kitas dalykas – stogo pratekėjimo grėsmė, kurią dažnai seka ir atsirandantis pelėsis. Žinoma, tai daugiau senesnių arba prastai prižiūrimų pastatų problema. Dar vienas aspektas susijęs su paskutiniu aukštu yra liftas. Gyvendami ten tampate itin priklausomi nuo lifto, ypač jei tai koks 9-12 aukštas. Sugedus liftui grįžti namo su krepšiais maisto ar mažu vaiku ir vežimėliu gali būti problema, o kur dar jeigu esate vyresnio amžiaus. Gyvenant aukštai taip pat tenka akyliau saugoti save, namiškius ir savo daiktus, kad niekas neiškristų pro langą ar balkoną. Jeigu dar turite ir aukščio baimę, tuomet toks dalykams kaip langų valymas gali kelti daug streso. Gyventi paskutiniame aukšte taip pat dažnai reiškia gyventi netoli ventiliacijos šachtos pradžios, iš kur gali sklisti vėjo ūžesys ar paukščių balsai.

Gyvenant aukštai, kitaip nei pirmame aukšte dažnai galima apieiti ir be užuolaidų. Nebent aišku greta stovi dar vienas aukštas pastatas. Turint būstą paskutiniame aukšte džiugina tai, kad nesigirdi kaimynų žingsnių ar vaikų bėgiojimo, arba dunksėjimo dėl nšokių per kokį surengtą vakarėlį. Kitas džiuginantis dalykas – vaizdai pro langą, gražūs sulėlydžiai ar sulėtekiai, daugiau saulės šviesos per dieną (žinoma jei greta nėra kito aukšto pastato). Be to, išnyksta tikimybė, kad kaimynai iš viršaus užpils butą.

Būsto įrengimo lygis

Parduodamo būsto įrengimas būna trijų lygių – be apdailos,su daline apdaila, su visa apdaila.

Pilna apdaila tinka mėgstantiems greitus sprendimus ir tiems, kuriems nereikia būsto įrengti pagal savo viziją. Tam palankesni ir bankai, nes būsto paskolai taikomos mažesnės palūkanos, nei būsto įrengimui teikiama vartojimo paskola.

Pilna apdaila siūloma su tam tikrais pasirinkimais arba indiviualia apdaila. Pilna apdaila su galimybe rinktis – tokia apdaila, kai siūloma rinktis iš tam tikrų standartų, tarkim standartinės ir premium apdailos, kur skiriasi įrengimo kaina Eur/m2. Pasirinkus standartą,jame belieka rinktis grindų spalvas ar medžiagiškumą (pavyzdžiui laminatas ar vinilinė danga), galima rinktis tarp kelių vonios plytelių kolekcijų, kelių santechnikos prietaisų, sienų spalvos ir t.t. Skirtingi pasirinkimai sukuria unikalų derinį, kurį paskui papildžius baldais galima susikurti išsiskiriantį interjero projektą. Taip pat kartais siūloma ir visai individuali apdaila, pagal asmeninius poreikius.

Pirkti pilną apdailą iš vystytojo yra patikimiau (dažnai atliktiems darbams taikomos garantijos) ir dažniausiai pigiau, nei remontą daryti su pavieniais meistrais ir perkant statybines medžiagas savarankiškai.Be to, sutaupoma laiko, galima anksčiau įsikelti ir taip sutaupyti, jeigu prieš įsikeliant gyvenama nuomojamame bute.

Dalinės apdailos atveju teks savarankiškai ieškoti meistrų, pirkti apdailos medžiagas, rūpintis darbų kokybe, investuoti savo laiką. Toks įrengimas paprastai užtrunka ilgiau. Geriausia pasitelkti dizainerį ar architektą, kad jis sukurtų projektą ir jį kuruotų. Dalinė apdaila nėra apribota pasirinkimais, taip kaip pilna, be to, čia pilna laisvė rinktis, ką nori.

Kas konkrečiai sudaro dalinę apdailą nėra teisiškai apibrėžta, todėl kiekvieną kartą reiktų išsiaiškinti, kas įeina į šią sąvoką. Pasitako nekilnojamo turto skelbimų, kur rašoma – “su visa daline apdaila”, “nepilna dalinė apdaila”. Dalinę apdailą paprastai sudaro pastatytos vidinės pertvaros, tinkuotos sienos, išvedžioti elektros ir silpnų srovių taškai, vamzdynai, atvesti iki san. prietaisų vietų, išbetonuotos grindys, pajungta šildymo sistema. Į dalinę apdailą kartais įtraukiama ir vėdinimo sistema norint užtikrinti energetinę klasę. Tačiau neretai tokiame būste galima rasti tik pakabintą patį rekuperatorių, bet neišvedžiota jokių ortakių. Galima rasti tik atsvestą pagrindinį elektros įvadą, bet neišvedžiotą elektrą.

Automobilių parkavimo galimybės

Perkant naują būstą ir turint automobilį tiesiog būtina įsigyti ir parkavimo vietą pastate, kitaip galima susidurti su sunkumais, kur tą automobilį dėti. Ypač tai opi problema Vilniaus mieste. Savivaldybė skiria prioritetą viešajam transportui ir jo vystymui, dviračių infrastruktūrai,todėl parkavimo vietų skaičius gyvenamuosiuose rajonuose nebus didinamas, o turint automobilį ir neturint parkavimo vietos jo statymas gali tapti galvos skausmu. Ypač svarbu perkant būstą yra ir patalpų paskirtis, nes pagal tai statytojai įpareigojami suprojektuoti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų ir gyvenamosios paskirties būstams tas skaičius yra 1 parkavimo vieta vienam butui, tarkim perkant kūrybines dirbtuves, jau viena vieta tik 100m2 patalpų ploto, tad keliems mažesniems butams jau tenka dalintis viena parkavimo vieta.

Patalpų paskirtis

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Negyvenamieji pastatai skirtomi į pogrupius: viešbučių paskirties, administracinės paskirties, prekybos paskirties, paslaugų paskirties pastatai, maitinimo paskirties, transporto paskirties, garažų paskirties, gamybos, pramonės paskirties, sandėliavimo paskirties, kultūros paskirties, mokslo paskirties, gydymo paskirties, poilsio paskirties, sporto paskirties, religinės paskirties, specialiosios paskirties, pagalbinio ūkio paskirties, kitos (fermų) paskirties pastatai, kitos (ūkio) paskirties pastatai, kitos (šiltnamių) paskirties, kiti (sodų) paskirties, kitos paskirties pastatai.

Saugiausias būdas perkant būstą gyvenimui yra pirkti gyvenamosios paskirties būstą. Tokiam būstui keliami reikalavimai yra didesni ir labiau į žmogų orientuoti, nei kitos paskirties patalpų reikalavimai. Tačiau niekas nesako, kad negalima gyventi negyvenamosios paskirties patalpose, bet reikia suvokti, kad su tokiu pasirinkimu susijusios tam tikros rizikos.

Perkant būstą gyvenimui susidurti galima su gyvenamosios paskirties pastatais, poilsio paskirties pastatais, viеšbučių ir sodų paskirties pastatais. Taip pat kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurios priskiriamos gamybos ir pramonės paskirties pastatams.

Kūrybinės dirbtuvės. Tokiose patalpose žvelgiant iš teisinės pusės turėtų būti vykdoma tam tikra kūrybinė/komercinė veikla, o ne gyvenama. Tokioms patalpoms įrengti taikomi mažesni reikalavimai, higienos normos, nei gyvenamosios paskirties patatams. Joms lengviau gauti statybos leidimą ir statyti išeina pigiau. Paprastai patalpos tokiuose pastatuose mažiau ir kainuoja. Mažiau tenka parkavimo vietų. Fizinis asmuo, turintis kūrybines dirbtuves, turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Asmuo gali būti atleistas nuo NT mokesčio tik tuo atveju, jei turi meno kūrėjo statusą ir naudoja kūrybinės dirbtuvės individualiai kūrybinei veiklai. Deklaruoti gyvenamąją vietą tokiose patalpose paprastai kliūčių nėra.

Svarbu atidžiai pasvarstyti perkant lofto tipo būstą, kurio paskirtis dažnai ir yra kūrybinės dirbtuvės. Toks būstas yra patrauklus dėl nestandartinių erdvių, tačiau jų paskirtis dažniausiai yra negyvenamoji.

Jeigu būstas yra negyvenamosios paskirties, jam galioja mažesni teisiniai reikalavimai. Kaip pavyzdžiui mažiau saulės šviesos per langus, prastesnė garso izoliacija, mažiau parkavimo vietų, gali nebūti vaikų žaidimų aikštelės ir kt.

Dažnai tokiam būstui bankai finansuoja tik 60-70 procentų paskolos. Taip yra dėl šių butų likvidumo, jis yra mažesnis nei gyvenamosios paskirties patalpų. Bankai įsivertina, kad perėmus turtą norint jį rinkoje parduoti greičiausiai reikės daryti didelę nuolaidą, todėl įvertinę riziką teikia mažesnę paskolą. Dažniausiai bankai skolina iki 85 procentų būsto vertės ir žmogui reikia tik 15 proc. nuosavų lėšų, o perkant negyvenamosios paskirties būstą gali prisieiti surinkti net 40 procentų nuosavų lėšų.

Automobilių stovėjimo vietų skaičius taip pat priklauso nuo patalpų paskirties, jis numatytas statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI. Gyvenamosios paskirties pastatams numatoma 1 vieta vienam butui. Tuo tarpu gamybos paskirties pastatams (kūrybinės dirbtuvės) 1 vieta 100m2 darbo patalpų plotui, poilsio paskirties patalpoms – jeigu tai traktuojama kaip poilsio namai – 1 vieta 1 numeriui, jeigu traktuojama kaip jaunimo nakvynės namai – 1 vieta 6 kambariams(numeriams). Jeigu tai viešbučio paskirties svečių namai – 1 vieta 2 kambariams (numeriams). Apie sodų paskirties pastatus neužsimenama.

Perkant negyvenamosios paskirties būstą galima susiduriti ir su papildomais mokesčiais, kaip pavyzdžiui nekilnojamojo turto mokestis. Poilsio paskirties pastatams, viešbučių paskirties pastatams Vilniaus mieste yra taikomas 0,7 procentų nekilnojamojo turto mokestis. Kitoms negyvenamosios paskirties patalpoms (išskyrus įv. išimtis) Vilniaus mieste taikomas 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/mokesciai-ir-parama/nekilnojamojo-turto-mokestis/)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Negyvenamosioms patalpoms taikomas tik deklaravus jose gyvenamąją vietą, tačiau įstatymiškai gyvenamąją vietą gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse leidžiama deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose arba sodų paskirties pastatuose, bet pavyzdžiui Vilniaus savivaldybė leidžia deklaruoti ir negyvenamosios paskirties patalpose. Nedeklaravus savo gyvensmosios vietos negyvenamosios paskirties patalpose už šilumos energiją ir karštą vandenį teks mokėti 21 procento PVM. (https://www.delfi.lt/bustas/patarimai/teisininkas-paaiskino-kuo-rizikuoja-tie-kurie-perka-negyvenamosios-paskirties-busta-neapsigaukite.d?id=89904649)

Kalbant apie elektrą, tai negyvenamosios paskirtis patalpoms, tokioms kaip poilsio paskirties, gali būti taikomi didesni - verslo tarifai, ypač jeigu asmuo nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos tose patalpose. Taigi už elektrą gali prisieiti mokėti daugiau.

Saulė

Kiek natūralios šviesos gaus kambariai pro langus? Ar ne per daug saulė prikaitins namus? Ar nebus per šalta ir tamsu? Ar saulės neapšviestose patalpose neprisiveis mikrobų?

Dėl to, kad Žemė turi pasvirimo kampą, Lietuvoje vasarą saulės šviesa krenta iš aukščiau ir tą patį savo energijos kiekį paskirsto į mažesnį plotą, tuo tarpu žiemą šviesa krenta iš žemiau, bet savo energiją paskirto po didesnį plotą.

Iš saulės išspinduliuota energija patenka į žemę ne visa, dalį jos atspindi atmosfera, o dalis jos susigeria į atmosferą, žemę ir vandens telkinius.

Geografija veikia saulės energijos potencialą. Sritys, kurios yra arčiau pusiaujo, turi didesnius kiekius saulės spinduliuotės. Saulės elektromagnetinės spinduliuotės kiekis yra saulės konstanta - kiekis, tenkantis ploto vienetui, išmatuotas ties išorine Žemės atmosferos riba, statmenai krypčiai į Saulę. Vidutinė iš palydovų gauta Saulės konstantos vertė yra 1366 W į kvadratinį metrą. Saulės apšvita – tai matavimo vienetas, apibūdinantis kintantį šviesos srautą į paviršių ir matuojamas vatais tenkančiais vienam kvadratiniam metrui (W/m2). Saulės apšvita nuolat kinta, ji priklauso nuo meteorologinių sąlygų, dienos ir metų laiko. Saulės šviesos kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam Žemės paviršiaus metrui vidutiniškai(globaliu mastu) siekia 164-340W/m2, tuo tarpu Lietuvoje ties Panevėžiu žiemą siekia tik 5W/m2 o liepos mėnesį 184W/m2.

Saulės ekspozicija, t.y. energijos kiekis, gautas per tam tikrą laiką iš spindulių, matuojamas kilovatvalandėmis kvadratiniame metre (kWh/m2). Lietuvoje hidrometerologijos stotyse matuojama saulės spindėjimo trukmė. Lietuvai per metus vidutiniškai tenka apie 1 000 kWh/m2 saulės energijos. Saulėčiausia vieta Lietuvoje yra Nida. Intensyvumas apie 1042 kWh/m². Mažiausiai saulėta yra Biržuose. Ten tik 926 kWh/m². Vilniuje apie 939 kWh/m². Palyginimui Pietų Afrikoje svyruoja tarp 1543 – 2264 kWh/m2 per metus.

Skyrelio "Saulė" literatūros šaltinis: Vaidotas Kazickas, SAULĖS SPINDULIŲ KRITIMO KAMPO Į FOTOELEKTRINĮ MODULĮ ĮTAKOS NAŠUMUI VALDYMO GALIMYBIŲ TYRIMAS, Baigiamasis magistro projektas, KTU, Panevėžys 2018.

Lietuvos statybos techniniame reglamente - STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” 213 punkte numatoma, kad ” Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais (03. 22 ir 09. 22) – ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose su perimetriniu užstatymu – ne trumpesnis kaip 1,5 valandos.” Čia kalbama apie gyvenamosios paskirties patalpas, tačiau pasitaiko, kad žmonės gyvena ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties patalpose, kur šis reikalavimas nėra taikomas.

Būsto orientacija pasaulio šalių atžvilgiu

Renkantis būstą svarbiu klausimu tampa kryptis pasaulio šalių atžvilgiu: ar tai pietūs, rytai, šiaurė ar vakarai? Ši kryptis svarbi 3 aspektais: šildymo/šaldymo, sveikatos ir apšvietimo.

Atsižvelgiant į saulę savo būstus statė dar senovės romėnai. O antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas rekomendavo namus statyti orientuojant juos į saulę. Bet vėliau šios žinios buvo pamirštos ir tik 19 a. vėl imtas vertinti šviesos poveikis žmogaus sveikatai, nes buvo atrastam kad šviesa naikina pavojingų ligų sukėlėjus, tokius kai tuberkuliozės.

Stipriausia saulės šviesa būna birželio ir liepos mėnesiais, o silpniausia lapkričio ir gruodžio. Vasarinę saulę pietuose pažaboti gali padėti kalvos ir medžiai, o šiaurinėje pusėje pasodinti medžiai gali apsaugoti nuo atšiaurių žiemos vėjų.

Vienareikšmiškai pasakyti, į kurią pasaulio pusę orientuotas būstas yra geriausias, negalima. Žmonės skirtingi, vieni pyks ant rytinės saulės, kiti džiaugsis, jog juos ji pažadina.

Šviesa šiaurinėje pusėje ramesnė, be šešėlių. Iš vakarų sklindanti šviesa šilta, atpalaiduojanti. Šviesa iš pietų akina ir meta šešėlius, ji kambarius prišildo labiausiai.

Rytai. Čia saulė šviečia pirmoje dienos pusėje. Ryto saulė mažiau kaitinanti, nei vidudienio. Toks kambarys labai neprikaista (nebent tam yra kitų priežasčių, kaip pvz. paskutinis aukštas su stogu).

Pietūs. Į pietus nukreiptoje patalpoje šviesos pakanka visus metus, ši pusė per dieną gauna daugiausia šviesos. Čia palankiau įrengti dažniau naudojamus kambarius. Čia galima turėti didelius langus, tačiau patartina, kad juos kažkiek dengtų medžių šešėlis, reguliuojamas stogelis, žaliuzės ir pan. Kitaip pietų pusėje vasarą net su kondicionieriumi gali būti per karšta, kitą vertus žiemą šildymas reikalingas tik minimaliai.

Vakarai. Mūsų kraštuose vakarinė saulė aktyvesnė vasarą, o žiemą šildo mažiau. Tačiau Lietuvoje vakarinė saulė šviečia gan ilgai, todėl į vakarus orientuoti būstai irgi gali būti labai šilti. Vakarinė saulė gali trukdyti žiūrėti televizorių, tad verta pasidaryti naktines ar šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.

Šiaurė. Šiaurinėje pusėje eantys būsto kambariai yra patys tamsiausi. Dėl šilumos nuostolių žiemą, čia langus patartina daryti mažesnius. Šiaurinę pusę geriausia palikti techninėms patalpoms (sandėliukui, katilinei, garažui) ar voniai.

Lietuvos statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai”: 221.2. punkte teigiama: “ privaloma atsižvelgti į palankią buto patalpų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, jeigu ji neprieštarauja kitiems šio Reglamento reikalavimams: 221.2.1. vaikų kambarys, bendrasis kambarys PR – P – PV; 221.2.2. miegamasis R – PR; 221.2.3. holas, valgomasis, svetainė R – PR – P; 221.2.4. virtuvė, vonios kambarys, pagalbinės patalpos ŠV – Š – ŠR. Pastaba: √ priklausomai nuo kambarių skaičiaus bute, namo tipo ir apstatymo formos dalį gyvenamųjų kambarių leidžiama orientuoti į sektorių ŠV – Š – ŠR.”

Verta atskirai pakalbėti apie kambarių orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Miegamajame natūrali šviesa gali būti ne visada pageidaujama, todėl nebūtina miegamojo planuoti pietuose, o atsidūręs vakarinėje pusėje miegamasis vakare bus per dieną įšildytas, tad miegoto gali būti per karšta, reikės kondicionieriaus.

Svetainėje norisi ilgai mėgautis saule ir natūralia šviesa. Tinka vakarai ar pietūs. Gerai apšviestoje virtuvėje suktis daug maloniau, jai ypač tinka vakarinė pusė, tačiau orientuojant patalpas pasaulio šalių atžvilgiu, gyvenamieji kambariai ir svetainė turi prioritetą, todėl dažnai virtuvė atsiduria šiaurinėje, šiaurės vakarų ar šiaurės rytų pusėse.

Būsto išplanavimas

Apie tai skaitykite atskirą įrašą - https://www.interjero.guru/newblogpost-busto-isplanavimo-analize

Jeigu norite pagalbos įsirengiant būstą, kreipkitės info@interjero.guru arba tel.+37068729533. Sukursiu Jums interjero projektą, pagal poreikius - pilną ar dalinį, su autorine priežiūra ar be jos.